nuvirti

1 nuvìrti, nuvérda, nùvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ¹; SD222,425, Sut, N, RtŽ, M 1. intr. Dglš, Lp virinant, kaitinant nusekti: Pažiūrėk, gal jau nùvirė vanduoj nuo burokų Pv. Ilgiau virini – labai nuvérda Krš. Nuvìrs, i būs mažai: įpilu daugiau [vandens] Krš. | Kruopos nùvirė – tik vienos tirštumos likę Trgn. 2. intr. riebiai išvirti (apie maistą): Sruba nuvìrusi, stipri, darbininkuo žmoguo kaip tik Krš. Insdėk po šmotelį [mėsos], tai ir viralas nuvir̃s Sdk. Nuo lašinių viralas nelabai nuvérda Trgn. Nū kaulų verėnas geriau nuvérda kaip nū liesos meisos Lkv. Riebi zupė, gerai nùvirė Krš. Nùvirė nuo to gaidžio sriuba – kokia gera Jrb. | Nùvirę kopūstai yr skani, riebi Lk. Kad yra gera mėsa, tai puodas nuverda, t. y. tampa riebus viralas J. 3. Skrd žr. 1 išvirti 3: Barščių tų, būdavo, nuvérda, ir pavalgai Snt. Ir mano boba skaniai nuverda A.Vaičiul. ^ Kožna žuvis savo sriubą nuverda (kiekvienas padaro tiek, kiek sugeba) Erž. Tas kiokštas nuvirs savo sriubą, padarys ko reik apsižanijęs J. | refl. tr., intr.: Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas, vos jau žinom, ką nusivìrt ir kuo pasisotyt K.Donel. Kap kada ir nenusivérda gerai tus kisielius Kpč. 4. žr. 1 išvirti 4: Kaži ar gerai nuviriau kiaušinius? Rs. Piengrybiai, jie geri grybai, tik juos numirkyt, nuvìrt [reikia] Bsg. Makaronai gerai nuvirti: i nesusmukę, i nekieti Rs. | refl. tr.: Ramunėlių nusìvirė tirštai – ir lekia lekia (paleido vidurius) Kvr. Pavogdavom iš pono vištą, nusipešdavom, nusivìrdavom Šln. ║ intr. verdant išskirti riebalus: Jauno paršo tai puodas nenuvérda – vis tiek sriuba ne tokia Pv. 5. žr. 1 apvirti 1: Tuos kopūstus nuvìrt reikia, i nebus sūrūs Jrb. Triskart [grybus] nuvérdu, nusunkiu Drsk. O kiti sūdydavo [grybus] nenuvìrę Aln. 6. žr. 1 apvirti 2: Nuvìrs meiselė, būs minkštesnė, skanesnė Krš. Tura grikai gerai nuvìrti, tus rudumus reik nupilti Krš. 7. intr. ilgai verdant dingti, išnykti (apie virinamo daikto savybes): Paviryk, ir visas kartumas nuvir̃s Mrj. Kaip tik ilgiau paverdi, ir nuverda [dažai] Kš. 8. intr. verdant nusistoti: Kokios rūdės nuvérda – bjaurus miesto [v]anduo! Krš. 9. intr. prk. nudžiūti, nuvysti, patirti žalą (nuo karščio, šalčio, drėgmės): Bulbės labai prastos: mat nuo lietų nuvirė bulbienokai Mžš. Sklypelis visas nuvìręs, ruožais nuėjo, kur amoniakas stovėjo Antš. O dėl ko be kepurės, a nori, ka ausys nuvìrtų? End. ^ O pas mane nudžiūvo visi žiedai, kaip virtè nùvirė Všn. 10. intr. prk. triukšmingai nuslinkti: Kunkuliuojantis griausmas nelauktai nuslinko, nuvirė į palatvijį rš. \ virti; antvirti; apvirti; atvirti; davirti; įvirti; išvirti; nuvirti; pavirti; pervirti; pravirti; privirti; razvirti; suvirti; užvirti